stirna

stìrna sf. (1) K, J. KŽ, FrnW 1. SD109,332, H, R, MŽ, N, I, Sut, M, LL220, Rtr, Š, Akm, Klk, Grž, Mžš, Švnč zool. elnių šeimos žolėdis žvėris (Capreolus capreolus): Kalnų stìrna NdŽ. Stìrna – ana jau miškinė žvėris Kzt. Stìrna graži, ruda, kaip ožka – tokio didumo Bt. Didmiškiuos mažai stìrnų tėr, šernai didmiškiuos jų vaikus sudrasko Vdk. Stirnos grįžta veizėti, nu ko pasibaidžiusios M.Unt. Stirnos judėjimai yra labai vikrūs ir sukrūs, ne bet kas gali ją pagauti Blv. Ėgi linksmutė stìrna par pušyną striuoksi A.Baran. Bei ir stirnos, kurios ant lauko paved, prastoj vaikus, žolei neaugant BBJer14,5. Kas tų retovės stirnelaičių lieknumas! J.Jabl. Dvi stirnẽlės ganos pakrūmėj kas rytas Ktk. Paupeliais ta stirnẽlė atejusi Nv. Stirnìkę mažą buvau sugavęs Lkv. ^ Ne stirna žolę pametė B. Turės būti kaip pabaidyta stirna CII291. Greita kaip stirna LTR(Ut). Augo kaime mergelė kaip stirna girelėj KrvP(Vlkj). Jaunos mergos kaipo stirnos kamaroje suka girnas LTR(Srd). Man dalgelė kaip britvelė, pradalgėlis kaip stirnelė LTR(Rz). 2. žr. stirnikė: A tik ne stirnai s[v]otu žadi būti, ka taip dračijys LTR(Vdk).